I'm living a good life :D

Kaip matot, cia rasau labai labai nerealiai retai, nes mano gyvenimas pagerejo-PAGALIAU LANKAU CIUOZIMA :D Lankau dar tik menesi ir kelias dienas, bet man jis vis dar taaaip patinka :D Kai praeina treniruote, laukiu kitos, kai sulaukiu dar kitos, laukiu dar dar kitos :D Tiesiog gera gyvent :D O Aleksandra... Na, kaip ten su Aleksandra yra, as pati zinau :D Bet mirt jau nebenoriu :D Isitikinau 100%, kad forever alone tikrai neesu :D Atvirksciai :D Kartais uzknisa tas demesys ir kitu prisiknisimas prie manes, bet kartais man taip patinka :D 

  Nesenai sirgau silpna laringito forma, thanks my Godness, pasveikau, ir supratau sveikatos svarba :D O siaip jau zymiai maziau rekauju, dar truputi daugiau zvengiu ir labai dziaugiuosi. O Aleksandra... Na, kaip ten yra su ta Aleksandra, as pati zinau xD Svaigstu is dziaugsmo jau :D 

  Labai domiuosi ufologija, OMG, ir visokia mistika ir parapsichologija :D Tik va per TV rodo ka nors mistisko-prilimpu prie TV kaip sudas prie bato. Labai idomu, nezinau kas man yra :D

  Okay, daug rasyt negaliu, einu jau... I kita puslapi :D

Bye! ;)

Taigi, taigi ;/

Sveiki, naujienos ne kokios. Pati esu sveika, bet tik mano koja... Ne. Žiaurus kimaras... NIEKUR negaliu išeiti iš namų, net šuns išvesti ;(

Įkelsiu vienos dienos raštą iš notepad'o ;)

Čia aš kadaise alpau nuo šeštadienio :D


2012.09.08 Šeštadienis

Oooo taip... Šeštadienis... Kai ateina pragariškieji mokslo metai, penktadie-
nio vakaras būna toks malonus, geras visiems besimokantiems pragare. Bet
Šeštadienio rytas... Tą rytą norisi rėkti iš visų plaučių. Tai dėl džiaugsmo.
Dėl laisvės. Tokios laisvės, kai tu nepriklausomas nors kelioms dienoms
nuo mokyklos. Tai toks... Dieviškas jausmas! Kai prabundi ryte ir nesku-
bėdamas jauti, kaip pro langą įsiskverbia į tave Šeštadieniškos Saulės
spinduliai... Kai gali dar gulėti lovoj ir girdėti, kaip plaka tavo širdis. Tie-
siog ramiai nors kartą atsipalaiduoji. Jei prabundi kiek anksčiau, gali žiū-
rėti pro langą, kaip brėkšta aušra. Kaip lėtai kyla Saulė... Saulė... Pati kar-
ščiausia planeta, o jei ne Ji, mūsų šitoj Žemėj nebūtų. Saulė, kuri duoda
šviesą ir šilumą, vienus iš būtiniausių dalykų žmonijai, augalijai ir gyvūni-
jai. Vėliau pasivarčiusi lovoj gali neskubant pasirąžyti, apsirengti ir išeiti
į lauką su šuniu. Ir tada, ranka per pavadėlį jaučiant šuns žingsnius, galima
tiesiogiai įkvėpti Šeštadienio Ryto oro. Labai labai įpatingai tyro oro, nepa-
lyginamai tyresnio už bet kokios savaitės dienos oro. Tiesiog jauti tą tikrąją,
vieną iš pačių tikriausių palaimų... Galima nugriūti į Šeštadienišką Šešta-
dienio Ryto žolę... Jausti šviežios žolės kvapą, klausytis, kaip šlama žolė...
Kaip čiulba paukštis... Pažiūrėjus į dangų, galima pamatyti, kaip lėtai plau-
kia Šeštadienio debesys arba skrenda Šeštadieniškas paukštis...
Ir visą šitą stebuklą sukuria Šeštadienis, diena, kada jauti visišką, absoliu-
čią laisvę...

Kliedesiai, kažkokie, atrodo, lyg būčiau kažko apsirūkius, kai rašiau ten :DDDD


Norėčiau įkelti dar vieną raštą, bet nepasitikiu klasiokėmis, kurios skaito (kažin) šitą blogą. Maža kas, pamatys Liepa, kokią pievą ten prirašiau apie ją...

Aišku-no risk, no fun, bet tokiais dalykais rizikuoti neverta...

Groju klaviatūra, bet nežinau ką daugiau rašyt...

Kas dar negirdėjo, ketvirtadienį bėgau nuo laiptų per pertrauką į lauką ir ant prieš paskutinio laiptelio koja pakrypo... :D Čiurna gi :D Atsimenu, kaip tada su Liepa lūžom iš šitos nelaimės, bet dabar supratau, ir namie sėdžiu tylėdama. Dabar gailiuosi, kad neapskaičiavau savo judesių...

Nesiseka... Mama užmynė netyčia ant tų kištukų, kur į kompą kišasi, kad ausines arba kolonkes prijungti, išlaužė ne tik portus, bet sugadino visą garso plokštę... Toks žiaurus žiaurus kimaras, ir dar be garso... Nuprotėsiu... Čiuožia stogas be lauko, be dainų, be riedučių, be pačiūžų, be judėjimo, be draugių...
Ir + rytoj turėsiu su elastiniu bintu apsivyniojus eiti į šūlę... Žiauru. Okay, nekankinsiu skaityme, keliu keletą man visai patikusių minčių...

Kelios dienos

Įkelsiu keleto dienų raštus, kuriuos buvau rašiusi į notepad'ą :)


Taigi. Buvome tame Tuskulėnų Rimties parke, pasiklausėme gido, vos vos pasivaikščiojome. Gale Šiaulytė visus mus nufotografavo, kaip ji pati sako su savo „muiline“. Sakė, bernams atsitūpti, o mergoms stovėti, tai visi bernai atsitūpė tupiko stiliumi. Vėliau iš jų žvengėme. Gerai, kai auklėtojavisada su savimi turi „muilinę“, gali pafotografuoti, bent prisiminimų bus. Pildo ir pildo klasės nuotraukų albumą. Tai Kaune buvome, tai senamiestyje, tai dar kokiame parke - visur fotografuoja. Šiaulytė sakė, kad kai būsime jau septintokai, galėsime važiuoti į užsienį kelioms dienoms! Sakė, kad ji nemėgsta sėdėti vienoje vietoje, ji mėgsta keliauti. Atsimenu, geros buvo dienos, kai gegužės pabaigoje truputį važiavome ir tik 8 kilometrus ėjome
į Trakus, kažkur prie ežero, nuo kurio Trakų pilis matosi. Su palapinėmis, dviems dienoms. Bet užtat gerai išsimaudėm ežere, vakare susėdę aplink laužą kepėme dešreles ir marshmallows'us. Naktį laužo žarijose kepėme bulves, kurios buvo nesūdytos ir neskanios, bet valgėme tik todėl, kad kartu linksmiau. Kai dieną Laurynas užmigo ir visi iš jo lūžo, kai smėlėtoje tinklinio aikštelėje žaidėme kvadratą, tinklinį, futbolą ir regbį, kai krepšinio aikštelėje užsirovėme ant kavenskų pacanų, kai jie atėmė mūsų kamuolį, Rosvaldas pagrasino jiems peiliu, kurį visur nešiojosi, tai peršikę atidavė. Kai naktį su miegmaišiais atsigulę lauke pasakojome baisias istorijas, kai nesigaudavo surimtėti, kai iš jų juokdavomės. Kai Teodora flirtavo su Benu, kai mes juos apkalbinėjome... Geros buvo tos dienos, nors tik dvi menkos dienos, bet vistiek geros... O po savai-
tės važiuosime į dzūkiją...
  Apie klasę užteks, dabar parašysiu keletą faktų apie save ;D
1.Myliu absoliučiai visus gyvūnus.
2.Labiausiai patinka žirgai.
3.Žiauriai nekenčiu fyfų.
4.Nekenčiu šiknalaižių.
5.Nekenčiu tų žmonių, kurie nemyli gyvūnų.
6.Patinka sportas.
7.Labiausiai konkūras (jojimas) ir dailusis čiuožimas.
8.Turiu brolį.
9.Jis yra visų galų meistras :D
10.Domiuosi ufologija ir žirgais.
11.Vis bandau išmokti groti gitara.
12.Jau mečiau muzikos mokyklą.
13.Turiu šunį (taksas).
14.Tikiu dvasiomis, ateiviais ir kitokiu velniu :D
15.Negalėčiau gyventi viena.
16.Nešioju akinius.
17.Esu trumparegė.
18.Trumparegystę paveldėjau iš savo prosenelės (nepagaunu, kodėl būtent aš turėjau paveldėti?! Visi mano šeimoje gerai mato! Giminėje tik vienas kitas!).
19.Jei dar kas nors įdomu, klauskit ask.fm/StGintare .
20.Turiu ne tik Facebook'ą, bet ir Twitter'į :D
21.Man labai patinka kalbėti.
22.Man labai patinka ekskursijos su klase.
23.Džiaugiuosi savo auklėtoja.
24.Didžiuojuosi tuo, kad kitos lietuvių kalbos mokytojos nemokina lotyniškai, o mūsų mokytoja mokina.
25.Dar gerai, kad ji gerai išmokina.
26.Kad ji supranta, kad reikia juoktis.
27.Neturiu best'ės, bet man ir be jos gerai :D
Jei ką nors daugiau prisiminsiu apie save-sąrašą pratęsiu ;D

Truputis apie šiandieną

Pralinksmino. Ne kas kitas, o Šiaulytė. Auklėtoja. Ir ne ką kitą, o mūsų,
antrają grupę.
  Mes visi jau nuo pat vakar vakaro, buvome nusiteikę iškęsti visas sep-
tynias pamokas. Kol neatėjo antroji lietuvių kalbos pamoka. Šiaulytė
kamantinėjo (reikėjo išmokti mintinai) kai kurios graikų dievus, kai
kuriuos dalykus apie antikos laikus ir lotyniškus posakius. Aš, Agnė,
Antanas ir Matas gavome dešimtukus. Įpylusi šiuos pažimius į dienyną,
auklėtoja kiek papasakojo apie rytojaus reikalus (ryt eisime į genocido
muziejų) ir jau norėjo išleisti mus į kitas pamokas. Bet kai stovėjome
prie durų, ji klausė kaip dėl dailės, kada mums bus tapyba ir panašiai.
  -O kuriai grupei šiandien pas Stradalovą? (Dizaino mokytoją),-paklau-
sė auklėtoja.
  -Antrai grupei,-sakė kai kurie.
  -Ne, pirmai šiandien!-paprieštaravo kiti. Vėliau išaiškėjo, kad antra
grupė (kurioje esu ir aš) gali eiti namo, o pirma grupė turės dar kęsti
šeštą ir septintą pamokas. Tie, kurie iš antros grupės, pašūkaliojo „yes“
„jėga“, ir ėjome namo.
  Dar gera nuotaika, kad gavau 10 iš lietuvių ir išsitaisiau 9 į 10, kurį
buvau gavusi iš kūno kultūros už 60 metrų bėgimą. Bet dar 9 už 80
metrų bėgimą neišsitaisiau. Sakė, kad kitą pamoką galėsiu. Ir dar, kitą
ketvirtadienį važiuosime į ekskursiją. Į dzūkiją. Buvo 10 laisvų vietų, tai
Šiaulytė priėmė ir kelis aštuntokus. Iš anksto nusiteikiu gerai, jaučiu-
viskas bus gerai.
  Greitai parėjau namo. Užlėkiau laiptais, atsirakinau duris. Greitai at-
likau namų darbus, pavedžiojau šunį, truputį pasimankštinau. Pasiė-
miau varškės apkepą iš virtuvės, nuėjau į svetainę ir įsijungiau kom-
piuterį. Šitą raštą rašau į „Notepad'ą“, nes tėtis žiaurokai padarė, kad
internetas veiks tik nuo 16:00 valandos. Laiko kontrolę uždėjo, vadina-
si. Dabar 15:09 valandų, tai dar ilgokai teks palaukti. Gal truputį pabir-
binsiu akordus gitara... Noriu išmokt kažkokią žiauriai lengvą dainą,
kuri vos iš ~7 akordų susideda. Jos dar neužsirašiau, tiesiog internete
buvau radus, tai užėjo galvon, kad reikia pasimokyt truputį. Jau ne vieną
akordą po vasaros esu pamiršusi. Reikia prisimint. Kai pabirbinsiu (aš
to dalyko negaliu vadinti grojimu, nes normaliai dar nemoku), truputį
pasitvarkysiu. Reikia kilimus išsiurbti, sutvarkyt svetainėj stalą, pasiklo-
ti savo lovą ir sulankstyt išsimėčiusius brolio rūbus. Ir dar ką nors su-
mąstysiu. Jei atsitiks kas ypatingo - čia užrašysiu. Iki ;)

                                               

                                                     Visi arkliai klumpa, visi žmonės klysta

Rudeniškas gyvenimas...

Ką jūs? Aš-nuobodžiauju, tai rašau :D
Kažko Facebook'as labai lagina, vos ką įjungia, tai užkniso terliotis.
Rudeniškas gyvenimas-nuobodybė. Mokykla, klasiokai, mokytojos, namų darbai ir taip toliau... Aleksandra užsirašė į hip hop'o būrelį, vakar buvo pirma jos treniruotė, tai sakė, kad visa apsipylus prakaitu buvo, visus raumenis skauda :D O ką ji galvoja? Kad nedasikačialinusioms sūsnoms nedavalgėlėms, leis nesikačinus šokt? Ji mane juokina. Ji taip pradėjo maivytis ir girtis tuo savo būreliu. Galvoja, kad čia jau taip ypatinga. Nieko gero, vat lankytų kokį jojimą, čiuožimą, tada suprasčiau, iš manęs jai pavydas garantuotas būtų. Bet ji... Negaliu jos aprašyt, reikia ją pamatyt :D Nežinau ką rašyt, nieko ypatingo. Vėl taupausi pinigus abonementui ant ledo :D Nes užtenka tinginiaut. Iš kūno kultūros šiandien gavau 9. Man to pakako. Dabar spausiu save iki nukritimo. Užkniso. Vis dar galvoju, koks aš šūdas. Koks aš šūdas, koks aš šūdas... Tokios mintys buvo mano galvoj ir taip aš kalbėjau, kai gavau tą 9. Tiesiog šūdas. Ale jau taip užkniso, kad nebežinau ką rašyt. Vien tik dėl to devyneto iš kūncės. Okay, tingiu rašyt, pakelsiu fotkelių iš Googles :D

Iki ;)

Išmintingas raitelis, plaukdamas per upę, arklio nekeičia. 
Abraomas Linkolnas

Nebuvo ką Facebook'e veikti, tai rašau :D

Nuobodžiavau Facebook'e, laukdama, kol draugė atrašys... Atsijungė... Tai prisiminiau savo blog'ą ;D Nors yra kur pasipasakoti, kai nėra kam, kaip dažniausiai. Man vienodai, kad niekas neskaitys mano užrašų, bent jau turėsiu ką skaityti vietoj nuobodžių knygų po keleto metų.
  Klasiokai... Kokie „šmaikštašikniai“ buvo, tokie ir liko. Kartais visai smagu pažvengti iš beprotiškų „prikolų“, bet kartais tie „prikolai“ visiškai ne į temą.
  Paskaitinėjau „baisias“ istorijas, nežinau, kam jos gali būti baisios. Man nė kiek. Norėjau prieš miegą pasigąsdinti save :D Nieko gero, eilinis šlamštas. Iki, turiu varyt šunį vest, bye, pratęsiu vliau.

Liūdnos dienos

Sveiki, ilgai nekalbėsiu, iš karto eisiu prie temos :D

Dar vienas nuobodus šeštadienis... Kiti penktadienio vakarais tūsina su
draugais, nakvoja vieni pas kitą iš penktadienio į šeštadienį, šeštadienio
rytą mėtosi prikolais ir žiūri geras komedijas, šeštadienio vėlų vakarą ar
naktį žiūri siaubekus ir pasakoja baisius nutikimus, sekmadienį vėl susi-
tinka, bastosi po miestą, darosi geras foto, kalbasi, blaivosi, vienu žodžiu,
nenuobodžiauja. Beveik visa dauguma klasiokių turi best'es. Nes jos
paprastos mirtingosios, kurioms rūpi tik žemiškos linksmybės, gerai pra-
leistas laikas, bastymasis po parduotuves, aklas besaikis sekiojimas paskui
paskutines madas ir geros nuotraukos Facebook'e. Aš esu kitokia. Aš nesa-
kau, kad aš nemirtinga ar nežemiška. Tiesiog, neturiu best'ės... Bet ir neesu
forever alone. Neesu no life'erė. Aš turėjau best'ę, Oną, pirmąją ir paskutinę
geriausią draugę. Bet, deja, žmonės keičiasi. Dažniausiai į blogą pusę. Ona
buvo viena iš jų. Ji negalėjo ramiai išgyventi nors dienos be pasigyrimo
savimi, be egoistiškų žodžių, kokia ji nuostabi, o kiti lochai. Aš anksčiau
buvau prie to pripratus, jos pasigyrimai man neįlysdavo į galvą, man bū-
davo visiškai vienodai, ką ji sako. Bet aš irgi pasikeičiau. Daugiau imu į galvą.

  Mano energijos
siurbimo iš žmonių įgūdžiai sutvirtėjo, aš nelabai galėjau valdytis. Pirmasis
pastebėjo, kad aš geriu energiją iš kitų į save, yra mano brolis. Buvo eilinis
savaitgalis, kuris neapseidavo be mano rėkimo ir kalbų. Kai minutei nuty-
lau, brolis sako:
-Tu energetinis vampyras!
-Ką?!-pagalvojau, kad jis kliedi.
-Gali pasidomėti per Google,-pasakė.
Aš susimąsčiusi nutylau. Kitą dieną tyliai, niekam nesakant atsisėdau prie
kompo ir į Google parašiau „energetinis vampyrizmas“. Truputį pasiskai-
čiusi suradau testą, reikėjo atsakyti į klausimus, suskaičiuot atsakymus ir
panašiai. Pasirodo, aš turėjau silpną vampyrizmo laipsnį. Todėl žmogui
vėžio įvaryt dar nesugebėjau. Po kelių mėnesių vėl pabandžiau atsakyt į
klausimus, ir tada gavosi, kad mano vampyrizmo laipsnis jau vidutinis, jau
rimtesnis. Aš nenorėjau tokia būti. Anksčiau, tiek per pamokas, tiek per
pertraukas neužsičiaupdama kalbėjau. Buvau pilna energijos, o kitiems
pradėdavo skaudėti galvą. Dabar, aš per pamokas truputį truputį pakalbu,
bet per pertraukas sėdžiu ir tyliu. Ir nekalbu, o mąstau. Nenorėjau kenkti
kitiems. Bet vistiek, energijos siurbiku gimęs, energijos siurbiku ir liksi.
Kai tik susitikdavau su Ugne pasivažinėti dviračiais, negalėdavau nekalbėti,
o grįžusi namo, Ugnė skųsdavosi, kad jai skaudą galvą, jaučiasi morališkai
pavargusi. Aleksandra, kuri pastoviai psichuoja, skundžiasi, kad aš per
daug rėkiu, per daug nervuojuosi. Bet aš iš išorės buvau rami. Bet amžinai
galvodavau. Gal turiu telepatinių galių, nežinau, bet ir mano ramus galvo-
jimas jai įgrysdavo. Geriausios draugės neturiu. Mūsų klasėj daugiau ener-
gijos siurbikų nėra. Jei būtų, būtumėm geriausi draugai. Nes tai viena kla-
siokė nemoka laipioti medžiais, tai kita visko bijo, kita per lėta, kita nemo-
ka rėkti, nemoka kalbėti. Visai gera draugė būtų Rusnė, jinai myli gyvūnus,
mėgsta sportą, moka rėkti ar laipioti po medžius. Bet jai geresnė draugė
Ona. Kitas pagalvotų, kad, pavyzdžiui Aleksandra siurbia energiją, kad tiek
nervuojasi ir psichuoja, bet ne, ji tiesiog paprastas nervuotas žmogus.
Energetiniai vampyrai energiją siurbia pagarbiai, oriai, neišsidirbinėdami
ir nesimaivydami. Galvojat, aš tokia noriu būti? Nenoriu. Nes nežinau, kaip
gyvena normalūs žmonės, tie, kurie nesiurbia iš kitų energijos. Mano
gyvenimas prastas. Labai daug ką imu į galvą, kenčiu tyliai, bet per tą tylą
aš kenkiu kitiems. Taigi, ar kalbėsiu, ar rėksiu, ar tylėsiu, vistiek energiją
gersiu. Tokia jau esu.

Viskas. Šiandienai užteks.

Iki.

Ką žinau, gal man rudeninė depresija, bet man žiauriai liūdna...