Kelios dienos

Įkelsiu keleto dienų raštus, kuriuos buvau rašiusi į notepad'ą :)


Taigi. Buvome tame Tuskulėnų Rimties parke, pasiklausėme gido, vos vos pasivaikščiojome. Gale Šiaulytė visus mus nufotografavo, kaip ji pati sako su savo „muiline“. Sakė, bernams atsitūpti, o mergoms stovėti, tai visi bernai atsitūpė tupiko stiliumi. Vėliau iš jų žvengėme. Gerai, kai auklėtojavisada su savimi turi „muilinę“, gali pafotografuoti, bent prisiminimų bus. Pildo ir pildo klasės nuotraukų albumą. Tai Kaune buvome, tai senamiestyje, tai dar kokiame parke - visur fotografuoja. Šiaulytė sakė, kad kai būsime jau septintokai, galėsime važiuoti į užsienį kelioms dienoms! Sakė, kad ji nemėgsta sėdėti vienoje vietoje, ji mėgsta keliauti. Atsimenu, geros buvo dienos, kai gegužės pabaigoje truputį važiavome ir tik 8 kilometrus ėjome
į Trakus, kažkur prie ežero, nuo kurio Trakų pilis matosi. Su palapinėmis, dviems dienoms. Bet užtat gerai išsimaudėm ežere, vakare susėdę aplink laužą kepėme dešreles ir marshmallows'us. Naktį laužo žarijose kepėme bulves, kurios buvo nesūdytos ir neskanios, bet valgėme tik todėl, kad kartu linksmiau. Kai dieną Laurynas užmigo ir visi iš jo lūžo, kai smėlėtoje tinklinio aikštelėje žaidėme kvadratą, tinklinį, futbolą ir regbį, kai krepšinio aikštelėje užsirovėme ant kavenskų pacanų, kai jie atėmė mūsų kamuolį, Rosvaldas pagrasino jiems peiliu, kurį visur nešiojosi, tai peršikę atidavė. Kai naktį su miegmaišiais atsigulę lauke pasakojome baisias istorijas, kai nesigaudavo surimtėti, kai iš jų juokdavomės. Kai Teodora flirtavo su Benu, kai mes juos apkalbinėjome... Geros buvo tos dienos, nors tik dvi menkos dienos, bet vistiek geros... O po savai-
tės važiuosime į dzūkiją...
  Apie klasę užteks, dabar parašysiu keletą faktų apie save ;D
1.Myliu absoliučiai visus gyvūnus.
2.Labiausiai patinka žirgai.
3.Žiauriai nekenčiu fyfų.
4.Nekenčiu šiknalaižių.
5.Nekenčiu tų žmonių, kurie nemyli gyvūnų.
6.Patinka sportas.
7.Labiausiai konkūras (jojimas) ir dailusis čiuožimas.
8.Turiu brolį.
9.Jis yra visų galų meistras :D
10.Domiuosi ufologija ir žirgais.
11.Vis bandau išmokti groti gitara.
12.Jau mečiau muzikos mokyklą.
13.Turiu šunį (taksas).
14.Tikiu dvasiomis, ateiviais ir kitokiu velniu :D
15.Negalėčiau gyventi viena.
16.Nešioju akinius.
17.Esu trumparegė.
18.Trumparegystę paveldėjau iš savo prosenelės (nepagaunu, kodėl būtent aš turėjau paveldėti?! Visi mano šeimoje gerai mato! Giminėje tik vienas kitas!).
19.Jei dar kas nors įdomu, klauskit ask.fm/StGintare .
20.Turiu ne tik Facebook'ą, bet ir Twitter'į :D
21.Man labai patinka kalbėti.
22.Man labai patinka ekskursijos su klase.
23.Džiaugiuosi savo auklėtoja.
24.Didžiuojuosi tuo, kad kitos lietuvių kalbos mokytojos nemokina lotyniškai, o mūsų mokytoja mokina.
25.Dar gerai, kad ji gerai išmokina.
26.Kad ji supranta, kad reikia juoktis.
27.Neturiu best'ės, bet man ir be jos gerai :D
Jei ką nors daugiau prisiminsiu apie save-sąrašą pratęsiu ;D

Truputis apie šiandieną

Pralinksmino. Ne kas kitas, o Šiaulytė. Auklėtoja. Ir ne ką kitą, o mūsų,
antrają grupę.
  Mes visi jau nuo pat vakar vakaro, buvome nusiteikę iškęsti visas sep-
tynias pamokas. Kol neatėjo antroji lietuvių kalbos pamoka. Šiaulytė
kamantinėjo (reikėjo išmokti mintinai) kai kurios graikų dievus, kai
kuriuos dalykus apie antikos laikus ir lotyniškus posakius. Aš, Agnė,
Antanas ir Matas gavome dešimtukus. Įpylusi šiuos pažimius į dienyną,
auklėtoja kiek papasakojo apie rytojaus reikalus (ryt eisime į genocido
muziejų) ir jau norėjo išleisti mus į kitas pamokas. Bet kai stovėjome
prie durų, ji klausė kaip dėl dailės, kada mums bus tapyba ir panašiai.
  -O kuriai grupei šiandien pas Stradalovą? (Dizaino mokytoją),-paklau-
sė auklėtoja.
  -Antrai grupei,-sakė kai kurie.
  -Ne, pirmai šiandien!-paprieštaravo kiti. Vėliau išaiškėjo, kad antra
grupė (kurioje esu ir aš) gali eiti namo, o pirma grupė turės dar kęsti
šeštą ir septintą pamokas. Tie, kurie iš antros grupės, pašūkaliojo „yes“
„jėga“, ir ėjome namo.
  Dar gera nuotaika, kad gavau 10 iš lietuvių ir išsitaisiau 9 į 10, kurį
buvau gavusi iš kūno kultūros už 60 metrų bėgimą. Bet dar 9 už 80
metrų bėgimą neišsitaisiau. Sakė, kad kitą pamoką galėsiu. Ir dar, kitą
ketvirtadienį važiuosime į ekskursiją. Į dzūkiją. Buvo 10 laisvų vietų, tai
Šiaulytė priėmė ir kelis aštuntokus. Iš anksto nusiteikiu gerai, jaučiu-
viskas bus gerai.
  Greitai parėjau namo. Užlėkiau laiptais, atsirakinau duris. Greitai at-
likau namų darbus, pavedžiojau šunį, truputį pasimankštinau. Pasiė-
miau varškės apkepą iš virtuvės, nuėjau į svetainę ir įsijungiau kom-
piuterį. Šitą raštą rašau į „Notepad'ą“, nes tėtis žiaurokai padarė, kad
internetas veiks tik nuo 16:00 valandos. Laiko kontrolę uždėjo, vadina-
si. Dabar 15:09 valandų, tai dar ilgokai teks palaukti. Gal truputį pabir-
binsiu akordus gitara... Noriu išmokt kažkokią žiauriai lengvą dainą,
kuri vos iš ~7 akordų susideda. Jos dar neužsirašiau, tiesiog internete
buvau radus, tai užėjo galvon, kad reikia pasimokyt truputį. Jau ne vieną
akordą po vasaros esu pamiršusi. Reikia prisimint. Kai pabirbinsiu (aš
to dalyko negaliu vadinti grojimu, nes normaliai dar nemoku), truputį
pasitvarkysiu. Reikia kilimus išsiurbti, sutvarkyt svetainėj stalą, pasiklo-
ti savo lovą ir sulankstyt išsimėčiusius brolio rūbus. Ir dar ką nors su-
mąstysiu. Jei atsitiks kas ypatingo - čia užrašysiu. Iki ;)

                                               

                                                     Visi arkliai klumpa, visi žmonės klysta

Rudeniškas gyvenimas...

Ką jūs? Aš-nuobodžiauju, tai rašau :D
Kažko Facebook'as labai lagina, vos ką įjungia, tai užkniso terliotis.
Rudeniškas gyvenimas-nuobodybė. Mokykla, klasiokai, mokytojos, namų darbai ir taip toliau... Aleksandra užsirašė į hip hop'o būrelį, vakar buvo pirma jos treniruotė, tai sakė, kad visa apsipylus prakaitu buvo, visus raumenis skauda :D O ką ji galvoja? Kad nedasikačialinusioms sūsnoms nedavalgėlėms, leis nesikačinus šokt? Ji mane juokina. Ji taip pradėjo maivytis ir girtis tuo savo būreliu. Galvoja, kad čia jau taip ypatinga. Nieko gero, vat lankytų kokį jojimą, čiuožimą, tada suprasčiau, iš manęs jai pavydas garantuotas būtų. Bet ji... Negaliu jos aprašyt, reikia ją pamatyt :D Nežinau ką rašyt, nieko ypatingo. Vėl taupausi pinigus abonementui ant ledo :D Nes užtenka tinginiaut. Iš kūno kultūros šiandien gavau 9. Man to pakako. Dabar spausiu save iki nukritimo. Užkniso. Vis dar galvoju, koks aš šūdas. Koks aš šūdas, koks aš šūdas... Tokios mintys buvo mano galvoj ir taip aš kalbėjau, kai gavau tą 9. Tiesiog šūdas. Ale jau taip užkniso, kad nebežinau ką rašyt. Vien tik dėl to devyneto iš kūncės. Okay, tingiu rašyt, pakelsiu fotkelių iš Googles :D

Iki ;)

Išmintingas raitelis, plaukdamas per upę, arklio nekeičia. 
Abraomas Linkolnas

Nebuvo ką Facebook'e veikti, tai rašau :D

Nuobodžiavau Facebook'e, laukdama, kol draugė atrašys... Atsijungė... Tai prisiminiau savo blog'ą ;D Nors yra kur pasipasakoti, kai nėra kam, kaip dažniausiai. Man vienodai, kad niekas neskaitys mano užrašų, bent jau turėsiu ką skaityti vietoj nuobodžių knygų po keleto metų.
  Klasiokai... Kokie „šmaikštašikniai“ buvo, tokie ir liko. Kartais visai smagu pažvengti iš beprotiškų „prikolų“, bet kartais tie „prikolai“ visiškai ne į temą.
  Paskaitinėjau „baisias“ istorijas, nežinau, kam jos gali būti baisios. Man nė kiek. Norėjau prieš miegą pasigąsdinti save :D Nieko gero, eilinis šlamštas. Iki, turiu varyt šunį vest, bye, pratęsiu vliau.

Liūdnos dienos

Sveiki, ilgai nekalbėsiu, iš karto eisiu prie temos :D

Dar vienas nuobodus šeštadienis... Kiti penktadienio vakarais tūsina su
draugais, nakvoja vieni pas kitą iš penktadienio į šeštadienį, šeštadienio
rytą mėtosi prikolais ir žiūri geras komedijas, šeštadienio vėlų vakarą ar
naktį žiūri siaubekus ir pasakoja baisius nutikimus, sekmadienį vėl susi-
tinka, bastosi po miestą, darosi geras foto, kalbasi, blaivosi, vienu žodžiu,
nenuobodžiauja. Beveik visa dauguma klasiokių turi best'es. Nes jos
paprastos mirtingosios, kurioms rūpi tik žemiškos linksmybės, gerai pra-
leistas laikas, bastymasis po parduotuves, aklas besaikis sekiojimas paskui
paskutines madas ir geros nuotraukos Facebook'e. Aš esu kitokia. Aš nesa-
kau, kad aš nemirtinga ar nežemiška. Tiesiog, neturiu best'ės... Bet ir neesu
forever alone. Neesu no life'erė. Aš turėjau best'ę, Oną, pirmąją ir paskutinę
geriausią draugę. Bet, deja, žmonės keičiasi. Dažniausiai į blogą pusę. Ona
buvo viena iš jų. Ji negalėjo ramiai išgyventi nors dienos be pasigyrimo
savimi, be egoistiškų žodžių, kokia ji nuostabi, o kiti lochai. Aš anksčiau
buvau prie to pripratus, jos pasigyrimai man neįlysdavo į galvą, man bū-
davo visiškai vienodai, ką ji sako. Bet aš irgi pasikeičiau. Daugiau imu į galvą.

  Mano energijos
siurbimo iš žmonių įgūdžiai sutvirtėjo, aš nelabai galėjau valdytis. Pirmasis
pastebėjo, kad aš geriu energiją iš kitų į save, yra mano brolis. Buvo eilinis
savaitgalis, kuris neapseidavo be mano rėkimo ir kalbų. Kai minutei nuty-
lau, brolis sako:
-Tu energetinis vampyras!
-Ką?!-pagalvojau, kad jis kliedi.
-Gali pasidomėti per Google,-pasakė.
Aš susimąsčiusi nutylau. Kitą dieną tyliai, niekam nesakant atsisėdau prie
kompo ir į Google parašiau „energetinis vampyrizmas“. Truputį pasiskai-
čiusi suradau testą, reikėjo atsakyti į klausimus, suskaičiuot atsakymus ir
panašiai. Pasirodo, aš turėjau silpną vampyrizmo laipsnį. Todėl žmogui
vėžio įvaryt dar nesugebėjau. Po kelių mėnesių vėl pabandžiau atsakyt į
klausimus, ir tada gavosi, kad mano vampyrizmo laipsnis jau vidutinis, jau
rimtesnis. Aš nenorėjau tokia būti. Anksčiau, tiek per pamokas, tiek per
pertraukas neužsičiaupdama kalbėjau. Buvau pilna energijos, o kitiems
pradėdavo skaudėti galvą. Dabar, aš per pamokas truputį truputį pakalbu,
bet per pertraukas sėdžiu ir tyliu. Ir nekalbu, o mąstau. Nenorėjau kenkti
kitiems. Bet vistiek, energijos siurbiku gimęs, energijos siurbiku ir liksi.
Kai tik susitikdavau su Ugne pasivažinėti dviračiais, negalėdavau nekalbėti,
o grįžusi namo, Ugnė skųsdavosi, kad jai skaudą galvą, jaučiasi morališkai
pavargusi. Aleksandra, kuri pastoviai psichuoja, skundžiasi, kad aš per
daug rėkiu, per daug nervuojuosi. Bet aš iš išorės buvau rami. Bet amžinai
galvodavau. Gal turiu telepatinių galių, nežinau, bet ir mano ramus galvo-
jimas jai įgrysdavo. Geriausios draugės neturiu. Mūsų klasėj daugiau ener-
gijos siurbikų nėra. Jei būtų, būtumėm geriausi draugai. Nes tai viena kla-
siokė nemoka laipioti medžiais, tai kita visko bijo, kita per lėta, kita nemo-
ka rėkti, nemoka kalbėti. Visai gera draugė būtų Rusnė, jinai myli gyvūnus,
mėgsta sportą, moka rėkti ar laipioti po medžius. Bet jai geresnė draugė
Ona. Kitas pagalvotų, kad, pavyzdžiui Aleksandra siurbia energiją, kad tiek
nervuojasi ir psichuoja, bet ne, ji tiesiog paprastas nervuotas žmogus.
Energetiniai vampyrai energiją siurbia pagarbiai, oriai, neišsidirbinėdami
ir nesimaivydami. Galvojat, aš tokia noriu būti? Nenoriu. Nes nežinau, kaip
gyvena normalūs žmonės, tie, kurie nesiurbia iš kitų energijos. Mano
gyvenimas prastas. Labai daug ką imu į galvą, kenčiu tyliai, bet per tą tylą
aš kenkiu kitiems. Taigi, ar kalbėsiu, ar rėksiu, ar tylėsiu, vistiek energiją
gersiu. Tokia jau esu.

Viskas. Šiandienai užteks.

Iki.

Ką žinau, gal man rudeninė depresija, bet man žiauriai liūdna...

Mokslo metai...

Sveiki, visą vasarą nerašiau-buvau kaime kur nėra ryšio ir kompo :D

...Grįžtu iš mokyklos. Lipdama laiptais atsirišu batų raištelius, nusiimu švarkelį, atsisegu diržą, kuprinėje ieškau rakto. Užlipusi į trečią aukštą ir pasiraususi kuprinėje, radusi raktą, atsirakinu duris. Metu kūno kultūros maišą ant batų, kuprinę ant gulinčio pakampy skėčio. Nusimetu batus, paėjėjusi metu švarkelį ant savo vis dar nepaklotos lovos, tuo padarydama dar šiek tiek didesnę netvarką. Kartais betvarkėlėj linksmiau gyventi, gal ir šiek tiek faina. Nes tuo tarpu jaučiu lengvumą ir atsipalaidavimą. Bet kai reikia sutvarkyti-nelabai... Nusiplaunu rankas, įėjusi į virtuvę suvalgau menką apelsiną. Pasižiūriu į laikrodį-lygiai 12:00. Įsijungiu kompą, iškart, net neįsijungusi Facebook'o spaudžiu „Myliu vasarą ir žirgus“. Ir dabar rašau. Och, tie mokslo metai, mažai yra laiko pailsėti. Bet pasisekė, kad man šiandien buvo tik 4 pamokos, nes auklėtojos nebuvo (auklėtoja-lietuvių kalbos mokytoja, 5 pamoka turėjo būti lietuvių). O 6 ir 7 pamokos turėjo būt skulptūra, bet skulptūros mokytojos irgi nebuvo. Kol mokslo metų pradžia, kol kas lengva, bet vėliau... Jau šešta klasė, kuo toliau, tuo sunkiau. Šiandien buvo kūno kultūra (kūncė), o per ją reikėjo bėgti 30 m, o kad gauti 10-tuką, reikėjo nubėgti per 5 s. 4 š. Aišku, aš gavau 10. Atbėgau lygiai per 5s.4š. Tai man ženklas, kad jeigu norėčiau, galėčiau geriau, bet aš ant ribos. Ugnė irgi per tiek pat laiko atbėgo, jai irgi tai pasirodė per menka, tai susitarėm po pamokų su dviračiais važinėtis. O ryte aš darysiu daugiau pritupimų, ir šeip, daugiau kačialinsiuosi. Tėvams tai nepatinka, sako, būsi po to kaip bernas, su dideliais raumenim, bet man vienodai, visad darau pritupimus iki nukritimo, atsilenkimus iki tokio skausmo, kad daugiau nebegaliu, kilnoju štangelę iki tol, kol jos nebepakeliu. Man patinka fiziškai išsekti. Man grožis nesvarbu, svarbu jėga. Mano mokyklinis tikslas-fiziškai aplenkti Oną. Ji yra lankiusi dailųjį čiuožimą, baseiną (su manim), stalo tenisą (su manim) ir dar kažin ką. O aš, aš... Aš lankiau tik baseiną (jei ne mama, lankyčiau iki šiol(jei nepatinka, tas chloras...)), dar lankiau stalo tenisą ir iš sporto būrelių-viskas. Dėl to man baisiai gėda. O stalo teniso lankyti negalėjau, nes muzikos mokykla atimdavo baisybę laiko, vos vos spėdavau į stalo tenisą (o ką jau apie namų darbus bekalbėti). Stalo teniso trenerė buvo labai labai griežta ir pikta, kitus bardavo kasdien, bet manęs dar nė karto nebarė. Dabar, kai jau mečiau muzikalkę, aš nelabai norėčiau į stalo tenisą grįžti, nes ten per mažai fiziškai išsenku. Dabar taupausi pinigus, kad galėčiau nusipirkt abonimentą ir varinėti ant ledo. Kol kas pinigų beveik neturiu :D
Gerai, viskas. Ką daugiau parašyti, nežinau...

Užuojauta dėl mokslo metų visiem ;(

Iki...